Viena diena nusprendziau ir as isbandyti siuos siuntu gabenimo naujokus, tad noreciau pasidalinti savo patirtim su sia daug zadancia "imone". Problemos prasidejo dar pries paduodant siuntini - vairuotojas primygtinai reikalavo atvaziuoti i kita Kauno puse, mat jam nepatogu, ir laiko maza, vaziuoti iki mano namu. Po keleto skambuciu ir diskusiju siaip ne taip susitarem. Atvaziavo. Atvaziavo kazkoks bernas, su audi a4. "Cia as is xpack" - puikus prisistatymas galingos imones atstovui. Siuntinukas nedidelis, sutarta minimali kaina 10 euru. Apie pervezimo dokumentus, kvita ar kazka pan. net nebuvo uzsiminta.
Po 7 dienu sulaukiau skambucio Dubline. Prisistate vyriskis "turiu jums siunta", ir pareiske, kad tam tikru metu bus prie "Rasputin" parduotuves. As pasipiktinau, kad reklamoje skelbiama paslauga "nuo duru iki duru", o vairuotojas pareiske "mes i namus neveziojam". Tuomet vairuotojas pasake, neva jis neturi mano adreso. Visiskas absurdas! Kaip galima vezti siunta, nezinant gavejo adreso?? Pasiuliau sms zinute atsiusti savo adresa, nesileisdamas i jokius kompromisus. Po 4 valandu sulaukiau skambucio. Pasirodo jo navigacija neranda mano namu.. Teko paaiskinti kaip mane surasti (gyvenu netoli Dublino centro) ir klausytis vairuotojo necenzuriniu zodziu apie automobiliu spustis.
Atvaziavo. Atvaziavo Renault Cenic (vis dar kalbam apie ta pacia galinga imone). Piktasis vairuotojas net nesiteike islipti is automobilio. "20 euru" - pareikalavo jis. Man nustebus ir paklausus, kodel kaina padvigubejo, gavau atsakyma "kiekvienos durys - 5 eurai". Kodel nebuvo perspeta apie papildomus mokescius paimant siuntini? Kupinas pykcio ir nusivylimo atsiemiau siuntini. Kas juokingiausia, kad ant mano siuntinio uzrasytas pilnas mano adresas.. Apie pervezimo dokumentus velgi nei zodzio.
Profesine darbuotoju kompetensija? Prisiderinimas prie jusu noru - visada rasim aukso viduri? Kaina atitinkanti jusu norus ir musu galimybes? Pazadu tesejimas? Isipareigojimas pagal uzsakyma atvykti i jusu nurodyta vieta? Melynas autobusiukas - veza greitai ir patikimai? Visu siu punktu, kuriuos taip didziai reklamuojate, as pasigedau. Tikiuosi paslaptingasis melynas autobusiukas kitus klientus nudziugins labiau nei mane.
Beje, imoniu registre man niekaip nepavyko rasti jusu pasaptingos imones.

Sveiki.
Norėčiau pasidalinti įspūdžiais, kuriuos patyriau šarvuotų durų gamybos firmoje „ERDIALAS“. Šioje firmoje buvau užsakęs pagaminti duris butui.
Taigi, prieš užsakydamas duris, jų kainomis domėjausi ir kitose firmose. Kokybės požiūriu mane tenkino durys pagamintos firmoje „Šarvas“, šias duris teko dėti į močiutės ir tėvų butus, tačiau jų kaina man šiek tiek per didelė (1750 Lt). Ieškojau alternatyvos ir taip atradau „Erdialą“. Firma savo stenduose pateikinėja duris, kurios vizualiai mažai skiriasi nuo pagamintų „Šarve“, o kaina (su tokiomis pat spynomis) gerokai mažesnė, t.y. apie 1400. Vadybininkė mane tikino, kad kokybe šios durys nieko nesiskiria nuo pagamintų „Šarve“, o ir spynų komplektaciją galiu pasirinkti dar ir geresnę. Taigi, pasirinkau „Erdialą“. Mano pageidavimas – pilnos komplektacijos geriausios kokybės durys. Vadybininkė paima standartinę sutartį, pažymi joje pasirinkto durų laminato spalvą bei pageidaujamas spynas. Rodėsi, kad procedūra standartinė, juk jau dvejas duris teko užsakinėti „Šarve“. Sutarties man į rankas neatidavė, pasakė, kad įteiks, kai meistrai atvykę į vietą pamatuos durų ertmę. Atvyko meistrai, išmatavę atidavė sutartį, pasakė, kad jau viskas suderėta reikia tik pasirašyti. Pasakau, kad senas duris išsimontuosiu pats, todėl už išmontavimą ir išvežimą mokėti nenoriu. Man atsako, kad nepriklausomai kas jas išmontuos, kaina dėl to nesikeis, nes tai nemokama procedūra (čia yra melas, nes senų durų išmontavimas ir išnešimas įskaičiuotas į durų kainą ir tai yra apie 100Lt.). Na, kas beliko, pasirašau. Duris pagamina po dviejų savaičių, atveža sumontuoja ir tik tuomet pamatau ką įsigijau už 1410Lt. T.y. mano pageidavimus atitinka tik išorinis durų fasadas. O toliau... Durų akutė įdėta na... panaši „Senukuose“ kainuoja 0,59Lt. Durų rankena įdėta tokia, kuri dedama į paprastas kartonines duris – verta apie 10 litų. Durų slenksčio nėra, nors reklamuojamos durys su slenksčiu. Durų varčios vidaus apdaila pritvirtinta medvaržčiais, o pati durų varčia „papuošta“ sagutėmis. Man tos sagutės gadina visą durų vaizdą, o tiems kurie to nesupranta paaiškinu – tai tiesiog pigesnis tvirtinimo būdas. Toliau. Durų staktos vidaus apvadų nėra. Žiūriu į sutartį, o ten parašyta taip, kad visiškai neaišku ką padaro gamintojas, o kas priklauso pirkėjui. Visų pirma sutartyje padaryta „nekalta“ klaidelė (vietoj dvitaškio – taškas), o tai iš esmės keičia sutarties esmę. Antra, terminas „vidaus durų apdaila“ gali būti traktuojamas kaip nori. Tai gali būti ir apvadai ir mūro apdaila apie duris. Tai skirtingi dalykai, tačiau supranti tik tada kai gauni prekę. Vardinu toliau. Durų stakta pagaminta iš paprasti keturkampio vamzdžio ir turi tik vieną atraminę briauną, o tai savo ruožtu leidžia įrengti tik vieną sandarinimo juostelė. Jei kam nors kyla klausimas dėl to, pažiūrėkit „Šarvo“ durų konstrukciją – durų staktos skerspjūvis „L“ tipo ir turi dvi sandarinimo juosteles, o tai dvigubai geresnė oro ir garso izoliacija nuo išorės.
Kadangi durų vidaus apvadų klausimas liko kabantis ore, vykstu į „Erdialo“ ofisą (Kaunas, bazių teritorijoje). Ten dirbančiai vadybininkei išreiškiu savo nuomonę dėl to, kad esu apgautas ir gavau ne tokią prekę kokią man pristatė. Vykstant pokalbiui iš kažkur išdygsta „treninguotas vadybininkas“, kuris iš pradžių mane ima palengva durninti, o galų gale pereina į atvirą puolimą: pradeda šaukti ko aš čia atsivilkau su savo pretenzijomis, tipo, reikėjo anksčiau galvoti, kai rinkausi firmą, o dabar turi sutartį ir joje viskas aiškiai parašyta (na, kad joje parašyta klaidinančiai aš jau neaiškinau, nes pajutau, kad galiu gauti ir į snukį).
Apsisukau ir išėjau iš ofiso suvokęs ant kokios „firmos“ užsiroviau. Toliau aiškintis nebuvo jokios prasmės.
Iš šio savo patyrimo padariau kelias išvadas, kurias noriu paskelbti viešai:
1. Pristatydami savo prekę „Erdialas“ sukuria kokybiško gaminio įvaizdį. Realiai, mano nuomone, tai tik vidutiniškos kokybės prekė. Durų kokybės ir kainos santykis iškeltas gerokai aukščiau, nei yra realiai (lyginu su „Šarvo“ durimis). Pridėjus papildomai užsakomus durų apvadus, slenkstį, normalią durų rankeną, akutę, pradinė kaina gerokai išauga ir susilygina su tikrai kokybiškos prekės kaina.
2. Sudarant sutartį „Erdiale“ laikomasi principo – tai kas nutylima nėra melas. Vėliau pretenzijos nepriimamas, nes įrodyti, kad buvo nutylėta neįmanoma.
3. „Erdialas“ paims pinigus už darbus, kurių neatliko, tačiau jie paminėti sutartyje.
4. Aptarnavimas „Erdiale“ sudarant sutartį ir bendraujant dėl pretenzijų skiriasi kaip diena nuo nakties. Su pretenzijomis praktiškai nėra ko kreiptis.

P.S. Visiems besirenkantiems duris butui patariu kreiptis į bet kurią kitą firma, bet ne į „Erdialą“.

Apie ,,Mintos'' įdarbinimo agentūra susidariau labai blogą nuomonę ir manau daugiau niekada į ją neužsuksiu ir nesiulyčiau joje apsilankyti, žinoma, dėl viso šito kaltas tik aptarnaujantis žmogus taip prisistate kai 3 kartus pakliausiau pasakyti pavardą ir vardę joje dirbanti darbuotoja - Stase Bukšnienė. Darbuotojos žodžiais tariant besimokantis žmogus aukštojoje mokykloje yra nepageidaujamas, kadangi labai sunkus laikas. Galutiniam rezultate buvau išprašyta išeit kai paprašiau padėti pataisyti pagal jos reikalavimus gyvenimo aprašymą,nors pasiuliau sumoketi uz pataisymą,o pasake nejos cia darbas.Tai kokia čia įdarbinimo agentūra jei kreipiesi ir tave išveja lauk!!! Aptarnavime nerasta jokio mandagumo su klientu,Siūlyčiau išklausyti elgesio normų su klientais kursą ir tik tada dirbti darbą susijusiu su žmonėmis.

Prieš porą dienų apsilankęs SENUKŲ prekybos centre Draugystės gatvėje Kaune likau įskaudintas, pažemintas ir sugadinta nuotaika. Nesu dažnas šios prekybos įstaigos lankytojas, tačiau būtent tą kartą nuvykau nusipirkti 3 vnt. elektros lempučių. Susimokėjus už prekę kasoje, dar praėjau per kitus skyrius. Mane sulaikė senukų apsauga ir paklausė, iš kur aš čia atsiradau? Aiškinu, kad atėjau iš kito skyriaus, rodau kasos čekį 3,...lt ir 3 lemputes. Sakau, nesuprantu, ko iš manęs norit, ir vėl rodau 3 lemputes ir kasos čekį... O man sako, parodyk pro kur tu į čią patekai?

Taigi ir sakau, įėjau pro vienas duris, o išeisiu pro kitas. Galų gale trūkus kantrybei debiliškiems klausimams (pasijutau kaltas, kad pirkau, kad vaikštau po senukus ir tardomas tarsi koks apsivogęs vaikėzas), paaiškinau, kad nusileidau parašiutu, nes kitaip patekti neįmanoma, palikau apsaugai dovanų 3 vnt. elektros lempučių apsišviesti.

Neturiu aiškinti, kad esu suaugęs, sąmoningas ir kol kas blaiviai mąstantis žmogus. Senukai ne tardymo izoliatorius. O jeigu ten galioja kažkokios nerašytos taisyklės, tai turi žinoti ir pirkėjas. Nė viena save gerbianti prekybos įstaiga neturi leisti žeminti savo pirkėjo. Gėda senukams ir jų apsaugai.

Nors ši vasara prie jūros buvo nuostabi - didelės jūros bangos, "faina" draugų kompanija, mūsų didelė visa šeima ir t.t. Tačiau nemalonių situacijų atsirado su tais žmonėmis, kurie turėtų būti suinteresuoti, kad klientas būtų patenkintas savo atostogomis. Apsistojome dešimčiai dienų Papėje Antano sodyboje, tiksliau reikėtų vadinti Zosės sodyboje, čia žmonos vardas, o ne pravardė, nors savo varda tikrai pateisina. Už atostogas susimokėjome prieš porą mėnesių visą suma internetu, nes Zosė sakė, kad ne tokias sumas žmonės moka iš karto. Užsisakėme tris lovas, mamai, tėčiui ir sūnui, kadangi mūsų šeimoje yra dar 9 mėnesių kūdikis, jam vežėmės atskirą lovytę, o mažoji ketverių metų mergytė, miega su mumis lovoje, todėl nusprendėme, kad mūsų šeimai pakanka trijų lovų. Už vieną lovą susimokėjome 20 lt.Kai nuvykome Zosė pamatė mūsų mažylį ant rankų bei mergaitę pasakė, kad mes privalome ir už juos susimokėti, nes vieno pampersai konteineryje daug vietos užiima, kitas tualete vandeni leidžia, ir dar leptelėjo "Prisidarėte tai ir mokėkite" tokio įžeidimu buvome mes su vyru įskaudinti ir norėjome iš ten važiuoti, bet kadangi buvome atvykę su draugais ir nenorėjome jų pavesti, tai susimokėjome už savo "prisidarymus". Galvojome, kad tik ta nemalonia pradžia viskas ir baigsis, deja, tai tik buvo pradžia...
Aš jau nekalbėsiu apie tai tai, kad šilto vandens nematėme, virtuvėje kriauklė buvo užsikimšusi, kol dujinė viryklė kokį puodą užvirdavo, tai ir kantrybė išsekdavo, ryte jeigu eidavai į tualetą ir pataikydavai kai juos valo, tave Zosės dukra išvadindavo durne, atseit stovėk 10 min. ir lauk kol baigs valyti. O draugai nespėjo išlipti iš mašinos ir susinešti daiktų, o Zosė įlindusi į mašiną sako "Ateikite susimokėti visą sumą už atostogas". Vaikams nepadaryta jokių žaidimų aikštelių, į sodyba investuota minimaliai. Maždaug kaimo prieš dvidešimt metų stilius, lovos girgždančios ir senos, šaldytuvai maži.
Na aišku, čia juk atostogos ir prie visko gali prisitaikyti, radikalios aplinkos pakeitimas manau teigiamai veikia, nes tada pasiilgsti savo erdvių, jaukių namų, kai patiri 8 kvadratų gyvenimo ypatumus.
Kadangi šiuo metu visas pasaulis stebi olimpiada, o mūsų vyrai tikri krepšinio fanai, tai paskutinę dieną prieš išvažiuojant vyko rungtynės ir buvome suplanavę po jų vykti namo. Iš "skladuko" tai viena draugė praminė mūsų gyvenamas vietas mes visi tvarkingai išsikraustėme prieš dvyliktą valandą kaip ir buvo sakyta. Įsitaisėme pavėsinėje nuošaliau nuo sodybos ir vyrai žiūrėjo krepšinio rungtynes, mes paruošėme pietus ir nuėjome paskutinį kartą išsimaudyti jūroje. Po krepšinio vyrai taip pat atėjo atsisveikinti su jūra, visa mūsų draugiška trijų šeimų kompanija, patraukėme prie pavėsinių kur nusprendėme išgerti arbatos, kavos bei padaryti vaikams į kelionę mišinuko, kai užsikaitėme vandens ir užsipylėme arbatą tai buvo 15 val. 15 min. Atėjo į pavėsinę Antanas, paskui kaip pasiutusi atlėkė Zosė ir pradėjo šaukti, kad mes jau čia keturias valandas kaip sėdime, o turėjome dvyliktą išvažiuoti. Mes pasakėme, kad dvyliktą valandą ir išsikraustėme iš namelio, tuomet pamatėme ateinant Zosės ir Antano dukrą su šiukšlu maišu. Ji pasakė, jeigu mes nenorime iš čia išvykti, tai ji padės ir pradėjo į šiukšlių maišą mesti mūsų užsiplikytas arbatas, sumuštinius, taip jei emocingai elgiantis, ji apipylė karšta arbata draugės mergaitei ranką. Mūsų vyrai pradėjo aiškintis kodėl taip elgiasi, Zosė išvadino mus chamais, ir liepė dingti iš čia, atseit mes užiimame vietą, nes jau atvažiavę yra nauji žmonės, o žmonių naujų nebuvo atvažiavę ir visos kitos pavėsinės buvo tuščios. Mes pasakėme, kad daugiau nevažiuosime jeigu taip nepagarbiai elgiasi, jie pasakė, kad ir nereikia, nes jiems ir tai užtenka klientų. Apšaukė, kad mūsų vaikai pavėsinės šiaudelius išlaužė, ta pačią frazę ji buvo pasakiusi mums prieš atvažiuojant, kad tie vaikai tai ką nors sulaužo sugadina. Kad ten būtų ką gadinti...
Beje, jie garsiai šaukė, kad iškvies policiją, nes mes jau tris su puse valandos neišvažiuojam, bet mums jokio nepateikė nei čekio, kad mes atostogavome, jokio įrodymo, pati Zosė pardavinėja be leidimo alkoholinius gėrimus ir neaišku, kaip ta policija būtų sureagavusi, bet mes žmonės taikūs, pacifistai, todėl tvarkingai savo vaikus susisodinome į mašiną, prisegėme saugos diržais ir išvažiavome namo. Po to ilgai svarstėme, ką mes ne taip padarėme, bet nusprėndėme, kad jų tokia politika - atsikratyti šeimų su vaikais, nes jie alergiški vaikams, o gal net ir žmonėms, nes kitą žmogų gerbiantis ir mylintis žmogus, niekad taip nesielgtų. Esame pripratę prie nuoširdaus ir šilto bendravimo, kai po atostogų paklausia ar viskas patiko, kai pagiria tavo vaikus ir pan. tada prisimeni atostogų vietą kaip nuostabią ir rekomenduoji ją draugams. Todėl mielieji, Sodyba Papėje pas Antana nėra ta vieta, kurioje Jūs būsite vertinamas kaip klientas, o dar baisiau būsite pažemintas, todėl jeigu jums brangi Jūsų sveikata, nes siūlau sau nervų negadinti

Prieš 2 metus šioje firmoje užsisakėme plastikinį langą. Sutartu laiku išmatuoti lango neatvyko. Po kelių dienų paskambino, atsiprašė ir atvyko išmatuoti. Pranešė, kad po 2 savaičių langas bus pagamintas. Sutartį pasirašėme 2006 lapkričio viduryje. Lango taip ir neįdėjo po sutartyje numatytų 25 dienų ir nepaskambino. Gruodžio pabaigoje paskambino, kad po Naujųjų metų įdės. Sausio pradžioj ir įdėjo. Langu esu patenkintas. Neseniai apsisprendėme dėti dar 2 langus. Vakar turėjo išmatuoti. Nei atvažiavo, nei paskambino, kad negali. Vėl tas pats... Jeigu nenorite bereikalingo nervų tampymo, nesinaudokite šios firmos paslaugomis.

Žmones, nepirkit MAXIMOJ!!!!

Vakar buvau šokiruota.... Ruošiausi Oninėms, gražų vakarą savo mamai ir visai šeimai ir apsipirkinėjau Savanoriu pr. Hyper MAXIMOJ Kaune, išleidau virš 300 Lt, mėsytės, darzovės, uzkandziai, limonadai... ir t.t., na viskas ko reikia geram vakarui gamtoje.

Grizus namo, vyras ėmėsi jam priklausomos vakaro dalies ruošos - ŠAŠLYKŲ.

Kaip pradėjo juos atidarinėt, abu nustėrom - pirkau 3 kibirėlius, etiketėje parašyta, kad pagaminta visi 3 tą pačią dieną apie 6 val ryto ir galiojimas dar tris dienas , o šašlykai atidarius tai su toooookiu kvapu, kad nosį užgniauzė, bet svarbiausia - VISI KIBIRELIAI JAU BUVO ATIDARYTI; NES PAŽEISTA TA VIETA; KUR REIKIA ATPLĖŠT, na toks plastmasės gabaliukas ant kibirėlio dangtelio. Vadinasi, viskas pakeista, nuimtas dangtelis, atspausdinta nauja etiketė ir prašom, Jus, durneliai, pirkit...

Taip apmaudu pasidarė, kad išleidus bemaž 60 Lt už šašlykus gavosi š... Pagalvojus, kad galiojimas dar 3 d., koks tada kvapelis nuo jų būtų...

Taip ir norėjosi sugrįžt atgal ir tėkšt kam nors į snukį tą mėsą...

Bet jeigu tai tokia MAXIMOS politika, kad viskas butu išpirkta....

TAI DAUGIAU AŠ TEN TIKRAI NEAPSIPIRKINĖSIU IR JUMS NEREKOMENDUOJU

Pradėsiu nuo to, kad tradicinį įmonės baidarių žygį sugadino kaip įprastai baidarių nuomotojas. Šiemet plaukėme Verknės upe, baidares nuomojom iš p. VILIAUS LAŽINSKO, dirbančio pagal verslo liudijimą. Interneto svetainė http://kanojos.turbodsl.lt/marsrutai.html pasirodė solidi, aprašymai aiškūs, nuorodos tikslios, tai galvojam - JAMAM šitą, o ir kainos padorios. Pirmieji nesklandumai prasidėjo dar derantis dėl kainų, maršruto ir t.t. Mūsų komanda pakankamai patyrusi, plaukiam ne pirmus metus, galvojom nuplaukti apie 40 km, tačiau gerb. p. Lažinskas mus tvirtai užtikrino, kad daugiau kaip 27 km mes nenuplauksim Verkne, tad patikėjom. galvojom, žmogus organizuoja, vadinasi, žino. Kalbėjo jis kaip ir visi "verslininkai" labai mandagiai, tik labai įkyriai kišo mums savo nuomonę dėl maršruto, praktiškai nepateikė jokių alternatyvų nei dėl paties maršruto, nei dėl ilgio. Nepavyko nieko išpešti ir dėl tikslios vietos automobiliams pastatyti. Mus užtikrino, kad automobiliai bus saugiai palikti vienoje iš sodybų Jundeliškių kaime, prie hidroelektrinės - finišo taške. Kažkokiu būdu atvykom mes į starto tašką - Vyšniūnų tiltas. Nesugebėjo p. Lažinskas paaiškinti, kaip iki jo privažiuoti artimesniu ir daug geresniu keliu. Tad kai kurie atvykom asfaltu, kai kurie žiauriai iškapotu žvyrkeliu. Bet nieko tokio, nuotykiai tik prasideda. Buvom susitarę su p. Lažinsku, kad vairuotojai palieka visus žmones su daiktais starte, o patys nuvyksta į finišo vietą, SAUGIAI pasistato automobilius ir kartu su baidarėmis ir vairuotoju atvyksta į startą. Pasirodo, p. Lažinskas mielu veidu vairuotojams paaiškino, kad jie patys turi eiti i sodybą ir tartis dėl automobilių pastatymo, jis čia nieko nepažįstąs ir negalintis pasakyti tiksliai, kur palikti automobilius. Rado vairuotojai vieną sodybą, o ten vestuvės savaitgalį buvo švenčiamos, taigi pastatyti automobilių nepavyko. Tada kai kurie vairuotojai patys susirado kitą sodybą, o likusieji pastatė mašinas tiesiog....prie kelio, kur gali prasilenkti vos 2 mašinos. Nesijautėm mes labai saugėm, pyktis didėjo, bet galvojom nieko tokio - negadinsim sau žygio. Atvyko mūsų vairuotojai su baidarėmis, visi džiūgauja, renkasi, kokios spalvos baidares norėtų gauti, ir ką jūs manot - rinktis negalėjom, teko traukti burtus, nes VISOS baidarės vos vos gyvos - lopitos, siūtos, klijuotos ir kokios tik nori. Kadangi dvi baidarės buvo dar pusė velnio, traukėm burtus. P. Lažainskas mumis nepatikėjo, kai paaiškinom, kad tokiomis baidarėmis plaukti pavojinga. Jis sakė "o kas joms yra, jos tik antrą sezoną pas mane", aišku nepaisant to, kiek sezonų jos buvo ankščiau naudojamos ne pas jį patį. Ne gana to: kadangi mūsų plaukikų buvo nelyginis skaičius, vienam žmogui teko plaukti su "papildoma" baidare, kaip iš pradžių p. Lažisnkas paaiškino - "papildoma" baidarė lengva, pusiau pripučiama, pats ne kartą esą keliavęs ir problemų nematęs. Tai tą papildomą mes pavadinom džinsine, nes pagaminta iš neaiškaus brezento, oras beveik išsileidęs, manėm, kad pakeliui teks mūsų plaukiką sutalpinti į dvivietę baidarę. Ir iš tikrųjų žmogus, kuris plaukė su ta baidare labai pavargo, nejautė jokio malonumo plaukti. Ne gana to, irklai matosi taisyti ne pirmą kartą, sujungti kreivai, visą laiką kliūdavo už šakų, kelis kartus lūžo. Kelionės pradžioje p. Lažinskas pasirūpino mumis, labai rimtu veidu pasakė - "duosiu aš jums izoliacijos, jei kartais irklas sulūžtų arba baidarė prakiurtų" ir su tais žodžiais atplėšė mums net 4 cm izoliacijos. Tai visa laimė, kad vyrukai buvo pasirūpinę stipria izoliacija, kitaip butų kažkas neirklavęs. Pajudėjom mes pagaliau iš starto: be jokių aiškių žemėlapių, su purvinomis ir nepatogiomis liemenėmis, baidarės ne tik kad per pusę sulūžusios ir suklijuotos, bet dar ir nepatogios, kai kurios apskritai be sėdynių. Kažkam teko plaukti be liemenių, nes reikėjo ant kažko atsisėsti. Taip ir plaukėm mes Verkne, matydami kolegas du naujomis baidarėmis, lengvais irklais. O pas mus, beje, dar ir kilpų baidarėms paimti, pakelti nebuvo, tai teko už dugno kilnoti vyrams. Baigėsi mūsų žygis, dėkui svietui ir p. Lažinskui, kad gerai suklijavo baidares :). Beje, p. Lažinskas buvo teisus - su tokiomis baidarėmis daugiau kaip 27 km ir neįveiksi.